dviratinio šeštadienio rezultatas: 190km, pedalai sukti 7:40h, vidutinis greitis (itin džiuginantis skaičius) 25km/h. maršrutas daug nedetalizuojant: vilnius -> (kernavė, musnininkai) -> ukmergė -> (senasis ukmergės kelias pro širvintas) -> vilnius.

ko tokiuose pasivėžinimuose nemėgstu:

– iš nuovargio praradinėjamos koncentracijos. tai labai jaučiasi, kai važiuoji vienas. paskutinius 30km pastoviai pagaudavau save visiškai nebekreipiantį dėmesio į aplinką. važiuojant plentu tai nelabai gerai;
– kai kūnas pradeda naudot rezervinius energijos išteklius. aišku, jausmas neprastas – važiuoji jau 170 kilometrą vos vos pasivilkdamas 20km/h greičiu, ir – pyst – kojos vėl dirba kaip naujos, greitis ~30km/h.

o sekmadienį itin puikus pasivaikščiojimas po lyjantį vilnių. pokalbiai ir nuotraukos.

dabar sau tykiai galvoju: jei kai bestijai užmausiu plonas plentines padangas, vietoj dabartinių krosinių, jei kai įsigysiu klipsinius pedalus ir batus, kai dar šiek tiek pavažinėsiu, tai 300km per dieną nebe taip baisiai ir atrodo. apb – ant rudens užsipirk alaus 🙂