Inventorizacija

2012.09.29, 22:49

Šiandien pasidalinsiu savo kasdieniniu darbiniu nešuliu. Ne todėl, jog noriu pasipuikuoti ar kas nors panašaus. Ne. Tiesiog kartais pasidaro sunku su savimi tampyti papildomą svorį. O per dieną tenka nukeliauti ne vieną kilometrą ir užlipti ne vieną šimtą laiptelių. Todėl pradėjau atidžiau rinktis, ką reikia su savimi nešiotis. Taigi:

1. Pats svarbiausias daiktas, kurį turiu nešioti su savimi - šalmas.
2. Užrašų knygutė, kurioje tenka ne tik pasižymėti pundą visokiausių dalykų, bet ir joje telpa keletas svarbių planų bei brėžinių.
3. Racija.
4. Darbinis telefonas su žibintuvėliu.
5. Piniginė pinigams, įvairiausioms kortelėms bei leidimams.
6. Rašiklis.
7. Du staliaus pieštukai. Du, nes rašant ant sienų, jie labai greitai sudyla.
8. Juostinis metras, skirtas matuoti dideliems atstumams.
9. Staliaus metras, skirtas matuoti nedidelius atstumus sunkiai prieinamose vietose.
10. Raktai nuo visos statybos.
11. Raktai nuo automobilio.
12. Balti dažai įvairiems pažeidimams pataisyti.
13. Dangteliai varžtų galvutėms paslėpti.

Rudens pramogos

2012.09.23, 22:16

Kauno technologijos universiteto Gimnazijos direktorius ir apskritai Lietuvoje žinomas bei gerbiamas žmogus – Bronislovas Burgis – savo svetainėje klausė receptų kaip sutrumpinti/išgyventi rudenį. Ką gi, štai ir mano du centai šiai problemai spręsti :)

Man atrodo, jog ruduo – tiesiog idealus metas gamtos fotografijai. Spalvingi medžių lapai, ūkanoti rytai, švelniai krintanti šviesa – tai patys svarbiausi atributai, norint nufotografuoti įsimintiną gamtos miniatiūrą. Tiesiog reikia nepatingėti anksčiau atsikelti bei pavaikščioti rudenėjančių parkų takučiais, apsilankyti visomis vaivorykštės spalvomis nusidažiusiame miške ar pabraidžioti rasos lašeliais nusėta pieva. Išėję fotografuoti – neskubėkite ir stenkitės pažvelgti ne tik į didingą Jus supanti peizažą, tačiau nuleiskite akis ir patyrinėkite kas dedasi po Jūsų kojomis. Dažnai fotografai mėgsta įamžinti didingus, visa aprėpiančius gamtos vaizdus, o mažyčiai gamtos stebuklai, esantys mums po kojomis lieka užmiršti. Ir visai be reikalo! Kokie puikūs ryto rasos karoliukai, suverti ant voratinklio siūlo, koks spalvingas ir ryškus klevo lapas, plūduriuojantis drumzlinoje lietaus balutėje, kokie viliojantys raudonžandžiai obuoliai, pūpsantys obels viršūnėje.

Jums nereikia galingos foto technikos, norint įamžinti dosnų rudens vaizdų derlių. Reikia neskubėti. Reikia pajusti rudenį. Reikia pastebėti jo teikiamas dovanas. Ir tada tikrai pasiseks užfiksuoti tą kadrą, kuris džiugins Jus ir Jūsų draugus bei artimuosius!

Atostogų prisiminimai

2012.09.18, 23:52

Ech, kaip gera buvo pailsėti namuose! N kartų sulėtėjusi laiko tėkmė, ramybės kupinos dienos, maža bei gyvybinga Džiugučio rankutė mano didelėje rankoje, mylinčios žmonos akys, ant kojų susirangiusi katė.. Ar gali būti kas nors geresnio šiame pasaulyje?

Matyt, žmogus taip jau sutvertas, jog labiausiai vertintų tai, ko neturi. Štai, kodėl po ilgo išsiskyrimo širdis lipa lauk iš krūtinės, žengiant per savo namų slenkstį. Štai, kodėl po ilgų mėnesių, praleistų be savo mylimiausių žmonių, apsimiegojusio sūnaus prisilietimas nutvilko Tavo kūną mažytėmis elektros iškrovomis. Štai, kodėl po nesuskaičiuojamų daugybės naktų, kai klauseisi tik savo širdies plakimo, gali ištisas naktis klausyti šalia miegančios mylimosios kvėpavimo. Taip, tai kasdienybės smulkmenos, kurias pradedu pastebėti tik tada, kai kažko netenku, kai esu priverstas kažką paaukoti.

Net ir dabar, būdamas už tūkstančio kilometrų nuo namų, aš jaučiu miško kvapą bei savo žingsnių svorį, aš regiu ore skriejančius šilkinius vorų siūlus bei samanose pasislėpusią raudonviršio kepurę, aš girdžiu vėjo šuorus medžių viršūnėse bei šalia žingsniuojančio Džiugo murmėjimą. Atrodo – tokios paprastos atostogos, tačiau kaip gerai aš pailsėjau!

Grybautojų šeimyna

Jėga iš gamtos

2012.09.16, 20:34

Šiandien trankiausi po kalnus - fotografavau rudenėjančios gamtos spalvas. Žinoma, kalnai - labai gražu bei egzotiška, tačiau praėjus kažkuriam laikui akis prie tokio grožio pripranta. O, štai, kojos priprasti negali.. Nuolatos tenka sunkiai kopti į viršų arba ristele lėkti į apačią.

Vienok, vaikščiojant uolėtomis vietovėmis, mane visada stebina gamtos jėga - augalai ir medžiai auga tiesiog ant akmens. Telieka tik stebėtis kaip tie medžiai ir stovi, nes šaknų beveik niekur nematyti.

Medelis ant uolos

Visada išlik savimi. Būk stiprus. Nesvarbu kokias kliūtis Tau tektų įveikti. Turi judėti į priekį.

Sugrįžtuvės

2012.09.16, 10:12

Hm. Prabėgo jau šimtas metų po mano paskutinio įrašo šiame dienoraštyje. Na, ne šimtas. Jei jau būti visiškai tiksliam - tai beveik pusketvirtų. Daug visko vyko bei įvyko per šiuos metus. Turbūt nėra prasmės kapstytis po istorijos šiukšlyną ir traukti istorinius grynuolius į dienos šviesą? Geriau judėsiu į priekį ir dalinsiuosi tuo, kas vyksta čia ir dabar.

Na, o veiksmas šiuo metu vyksta Norvegijoje. Tiksliau - pačioje Norvegijos Karalystės širdyje, Osle. Žiūrint mano akimis, šis miestas yra truputį unikalus, nes jį apibūdinčiau kaip Vilniaus ir Plungės jungtinį miestą, kuriame gyvena tiek žmonių kaip ir Vilniuje, tik vaikštinėjant po jį, manęs neapleidžia jausmas lyg vaikšiočiau Plungės gatvelėmis. Na, žinote - architektūra, mediniai namai, arkliai miesto centre ir visa kita..

Ką gi, artimiausiu metu mano reportažai ir keliaus būtent iš šio unikalaus miesto, kuriame taip puikiai dera visi didmiesčiams taikomi standartai bei guminiai batai.

Oslas

Antikrizinis planas-chuliganas

2009.03.25, 17:55

Kad jau krizė baigia mus visus suriesti į ožio ragą, teks grįžti prie tautos ištakų, t. y. prie žemdirbystės. Jau porą dienų su žmonike visai rimtai mąstome apie nuosavų daržovių auginimą bei rudeninį miško gėrybių rinkimą ir konservavimą. Ką gi, derliaus saugojimui teks pritaikyti rūsį, o miško gėrybėms jau dabar reikia pradėti rinkti stiklainius ;)

Iš tiesų tokią akciją-atrakciją sumanėme dėl to, kad mūsų mažyliui norime užauginti kuo daugiau natūralių daržovių bei vaisių. Tačiau, jei toliau laikysis tokios maisto produktų kainos, šis sumanymas turėtų įgyti ir apčiuopiamos finansinės naudos.

Deficitų laikai sugrįžta!

2009.03.24, 08:24

Prireikė man tokio mažmožio, kaip kompaktinės energiją taupančios lemputės (CFL). Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė aišku - einu į kokį prekybos centrą, elektros prekių skyrių ir perku tai, ko reikia. Pasirodo, kad ne viskas taip paprasta! Prekybos centruose siūlomos lemputės visos daugmaž vienodo standarto - galia iki 25W, splavos temperatūra apie 2700K. Tačiau man reikalinga lemputė, kurios galia būtų 50W, o spalvos temperatūra apie 5400K. Truputį paieškojus ir pasidomėjus, susidarė įspūdis, kad Lietuvoje tokių parametrų lemputėmis niekas neprekiauja. Gal turite minčių arba pasiūlymų iš kur būtų galima tokią lemputę parauti? Interneto aukcionuose užsakinėti nenoriu, nes pašto išlaidos labai išpūs lemputės kainą...

Tiesa, prieš porą dienų nusiunčiau užklausą apie mane dominančią prekę į OSRAM atstovybę Lietuvoje, tačiau atsakymo kol kas nesulaukiau.

Antras nuotraukų gyvenimas

2009.01.21, 17:01

Norėčiau paklausti kolegų, kurie fotografuoja, apie nuotraukų koregavimą, prieš jas spausdinant ar publikuojant. Kaip žinome, šiuolaikiniai skaitmeniniai fotoaparatai leidžia nufotografuoti tikrai šaunių kadrų. Bet padarius kelis tūkstančius kadrų, pradeda atrodyti, kad nuotraukoms kažko trūksta, jos atrodo plokščios ir negyvos. Štai tada fotografai į pagalbą pasitelkia nuotraukų apdorojimo programas. Kaip taisyklė, dažniausiai tai būna Adobe Photoshop. Tačiau į smulkmenas nebesileisiu, o užduosiu kelis klausimus ;)

Kokius pakeitimus dažniausiai darote savo nuotraukoms? Ar pakoreguojate kreives? Ar labiau mėgstate žaisti su lygiais? Ar dažnai imatės taisyti nuotraukos spalvų balansą? O gal iš viso nieko nedarote? Gal kas nors turite susikūręs savo sistemą kaip įkvėpti nuotraukoms antrą kvėpavimą?

Būtų labai įdomu išgirsti Jūsų naudojamus metodus ir praktinius pastebėjimus.