kasdienybė

senukas ir laikrodžiai

gili naktis. jau po green’ų koncerto. gedmino prospektas. vienas kitas praeivis. ir vėl susitikau demoną. senuko pavidale. su skėčiu rankoj. su ilgu juodu paltu. su juodo fetro skryblium. su keturiais nugeltusiais dantim. šyptelėjau pažinęs demoną. seną ir patyrusį demoną. demonas manęs nenuvylė, neišsidavė pažinęs, скажы сынок, вокзал в ту сторону? dar kartą šyptelėjau. parodžiau kur stotis. išsiskyrėm – vienas namo. kitas į stotį. gedimino laikrodžiai rodė apie antrą nakties. tie laikrodžiai tąnakt buvo užkeikti. einant pro juos, jaučiau kaip grįžtu atgal. mačiau kaip laikas eina praeitin – vienas rodė trisdešimt penkias minutes, stovintis kelių šimtų metrų atstumu – dvidešimt penkias, dar už kelių šimtų metrų, jau tik 17. gerai kad tąnakt nesutikau daugiau laikrodžių. gerai, kad demonai mane paliko ramybėj.

One Comments

  • Salomėja

    2008-08-04

    O jė. Šita įrašą buvau pražiopsojus. Hm.

Comments are closed.