Kirgizija. Trisdešimta diena

Pusryčiai viešbutyje labai juokingi – pieniška ryžių košė-sriuba (virinto pieno nekenčiu ir nevalgau nuo darželio laikų) bei šiek tiek batono su uogiene. Bent jau bevielis ryšis neblogas 😉

Kelionė autobusiuku iš Karakol iki Biškeko užtrunka apie 7 valandas (su kojų įmerkimu į Isik Kul ežerą, pietavimu ir apsipirkimu prekybos centre). Dviračių ir daiktų pakavimas užtrunka trumpiau nei galvojau, turime laiko ir daug laiko iki išvažiavimo į oro uostą. Eisim ieškoti kavinės.

Pavalgyti gauname visai nesunkiai, vėl mantai, tiesa, ne tokie puikūs kaip vakar.

Tada geriame alų ir šampaną (švenčiame Algirdo ir Dagnės sužadėtuves, pakeliame taures ir už sėkmingai pasibaigusią kelionę) viešbučio, kuris mus trumpam priglaudė ir saugojo dviračių dėžes ir kurio kieme pakavome daiktus, lauko bare. Iškaulijame wi-fi slaptažodį, naršome. Tačiau laikas slenka beviltiškai lėtai.

Prieš 11 nakties atvažiuoja mūsų transportas, krauname daiktus ir pajudame oro uosto link.

Skrydžio laukti likę daugiau nei 3 valandos; snūduriuoju.

Skrydis Biškekas – Stambulas trunka daugiau nei penkias valandas. Stambule lėktuvo į Lietuvą reikia laukti penkias valandas. Jau rugpjūčio 28 diena – paskutinė mūsų nuotykių diena, trisdešimt pirma diena kelyje.

Vakar važiuodamas autobusiuku bei spoksodamas į kitame Isik Kul ežero krante stūksančias snieguotas kalnų viršūnes, galvojau, kad tapau tuo kuo visad svajojau būti – šiokiu tokiu keliautoju. Turbūt galima sutikti, kad prakeliavus daugiau nei tris savaites laukiniais kalnais ir vežantis su savimi visą reikalingą mantą, maistą bei kurą, šio to išmoksti ir supranti, kas tai yra keliauti.

Po penkių valandų laukimo juokingos dvi valandos ir jau esame Vilniuje. Ilgai laukiame savo daiktų, apsikabinimai su Aušra, bendros nuotraukos, Irmanto Guinness lauktuvės ir štai jau namai.

Dušas, šaltibarščiai, alus.

Finita. 2015 08 28 15:31

Comments

  1. Tautvydas says:

    smagu buvo skaityt. Nevažiuočiau, bet skaityt buvo labai smagu 🙂

  2. nezinomas says:

    Ačiū.

    Važiuočiau, net žinodamas kas laukia. Ir važiuosiu – kitais metais 🙂

  3. Tautvydas says:

    kažkaip net tuo neabejoju 🙂 Važiuok, o grįžęs nepamiršk papasakot kaip viskas buvo tiems, kas namuose liko. Tik stebulę pasikeisk prieš važiuodamas 😀

  4. Dovydas says:

    Kas ten jūsų per dviračiai, jad vis lūžta ur lūžta? Priekinės ašys, bagažinės, krepšiai, terkšlės. Būtų įdomu sužinoti plačiau apie gamintojus ir modelius. Jei dar važiuosi, ar su tokiu pačiu dviračiu?

  5. nezinomas says:

    Mano dvirtatis yra berods 2008 Merida Cyclo Cross 3. Su juo jau važiuoju septynis metus, ir ruošiuosi toliau juo važiuoti į keliones.

    Visi lūžimai dėl ekstremalių apkrovų, kurios, turbūt kelis kartus viršijo gamintojų rekomenduojamas maksimalias apkrovas.

Comments are closed.