Kad ir kaip man pačiam būtų neįtikėtina, bet atvažiavau į Veneciją. Ok, ne į patį miesto centrą, bet visai šalia. Negaliu patikėti, kad aš tai padariau: kirtau 4 šalis, numyniau beveik 3500km. Ir visa tai vienas. Nežinau kaip turėčiau jaustis. Nežinau kaip jaučiuosi. Kol kas esu pavargęs ir nelabai suprantu kas vyksta.
Žinau tik vieną, praėjus kuriam laikui, mėnesiui, metams, ši kelionė man liks vienu iš neįtikėtinų dalykų kuriuos esu padaręs savo gyvenime.
Pavyko šiandien beveik visą kelią nuvažiuoti sausam. Tik atvažiavus į kempingą ir įsikūrus namuke, pradėjo lyti. Smarkiai. Nuo vėjo gūsių dreba visas namas. Vis dar lyja. Vis taip pat smarkiai.
Skaitau šiandien naujienas ir – tadam! – šiandien 70% Venecijos apsemta. Neviltis menkas žodis apsakyti kaip jaučiuosi. Būti per kelioliką kilometrų nuo miesto, kurį visad troškau pamatyti ir staiga jame potvynis, kokio nebuvo dešimtmetį.
JAUNIUS
2018-10-29I centra ir negalejai atvaziuot. Venecijoje dviracius net vestis draudziama. Welocome i viena nedaugelio pasaulio vietu kur draudziami dviraciai. 🙂
бодрячком
2018-10-29Потоп – это удача. Не каждый день такое случается, а погледеть и сфоткать – интересно! Это реальный шанс на уникальные кадры, которых можно отправить на порталы новостей.
Dainius
2018-10-30Į pačią salą galima atvažiuot (netgi puikus dviračių takas veda iki pat VENEZIA ženklo), tik dviratį reikia palikt kažkur prieigose. Aš palikau prirakinęs dviratį su visais daiktais šiek tiek nuošaliau prie pirmo kanalo pusdieniui ir radau taip kaip palikęs. P.S. Jeigu reikia grynų pinigų, pasirūpinti jais iš anksto, nes pačioj Venecijoj už kiekvieną nuėmimą mokestis, kai kurie bankomatai apie tai praneša, kiti – ne, atsargiai.