Kaip rašė Nyčė, kad gyventų vienas žmogus turi būti arba gyvulys, arba dievas. Kažkas yra pridūręs, trūksta trečio varianto – filosofo. Galvoju, ko šiomis dienomis manyje daugiau: gyvulio ar dievo, nes filosofo tai tikrai žinau kad maža. Tokios šios dienos mintys.

Pirma pradurta kamera. Istorija prasidėjo pietaujant. Kramtydamas tuną, pastebiu, kad galinės padangos protektoriaus jau beveik nematyti, nors šiais padangas uždėjau prieš Namibijos kelionę, tai per tą laiką geriausiu atveju nuvažiavau 5 tūkstančius kilometrų. Po to pamatau padangoje įstrigusį vielos šmotą. Aišku, kad ištraukiu ir pamirštu.

Po pietų jau važiuosiu, bet ratas tai tuščias. Tai štai pasirodo kodėl reikėjo kas penkios šešios dienos dapusti galinę padangą, dėl tos velnio vielos, kuri jau buvo pradurus kamerą ir labai lėtai leido orą. Bet kai aš toks neprastas tinginys tai pasportavimas su pompa kas kelios dienos buvo visai priimtina. Jau geriau daputineti nei ieškoti skylučių 😉

Vienok susiklijavau kamerą ir tuo pačiu sukeičiau priekinę ir galinę padangas.