foto, pinhole

šiek tiek info apie pinholo skyles

naujai gaminamui pinholui skylę duriu su adata, pagal savo susikurtą metodiką. o gautą skylę paprastai matuoju su skaneriu – nuskanuoju didžiausia įmanoma rezoliucija (mano atveju 9600dpi), atsidarau su grafiniu redaktoriumi, išmatuoju kiek pikselių sudaro apskritimo diametrą. ir skylės diametrą apskaičiuoju pagal formulę:
D= (skersmuo_pikseliais/skanavimo_rezoliucija)*25,4.

vakar išsimatavau naujo pinholo skylę (1 pav.) ir gavau 180µm. ir taip žiūrėjau, ir anaip – graži skylė gavosi 🙂 tačiau vis kirbėjo mintis patikrinti, kaip toji skylė atrodo iš tikrųjų. šiandien plokštelę su skyle atsitempiau į darbą ir pakišau po naujuoju leica mikroskopu (didina nuo 50 iki 1000 kartų). hm… skylė nebeatrodo tokia daili 🙂

2 ir 3 nuotraukos nufotografuotos įjungus 200x mikroskopo didinimą. ir jau nenoriu pasakot, koks vaizdelis gaunasi prie 1000x 🙂

2 nuotraukoje skylė paviršiuje pro kurį išlindo adata. pro šią vietą šviesa ‘įeis’ į pinholą. skersmuo 180µm, lygiai toks pat rezultatas kaip ir su skaneriu. šioje vietoje atsidusau ir galutinai įsitikinau, kad su skaneriu galima tiksliai išmatuoti diametrą.

tuo pačiu išsimatavau ir koks plokštelės storis po visų prasiėjimų su švitriniu popieriumi – iš 150µm liko tik 70µm. dar šiek tiek pažaidus galima sumažinti iki 50µm 😉 (pasak kai kurių šaltinių, pro diagramą praėjusios šviesos užlinkimo kampas priklauso nuo diafragmos storio)

3 nuotraukoje skylė paviršiuje nuo kurio pradėjau skylės gręžimą.
negalvojau, kad ji gaunasi tiek didesnė nei išėjimo skylė ir tuo pačiu
labai apsidžiaugiau – nes tokia kūgio formos diafragma yra klasikinės
formos ir su mažiausiais atspindžiais nuo pačios diafragmos vidinių
paviršių. o štai kaip atrodo nuotraukos padarytos su kreivai pastatyta diafragma 🙂

pinholo schemoje in atitinka 2 nuotrauką, o out – 3. ilgai knisausi, kol radau kaip apskaičiuoti koks yra projekcijos dydis (angliškai vadina ir image diameter, ir angle of coverage, ir field of coverage) ant juostos. nes vienos internetinės skaičiuoklės tokio dalyko išvis neskaičiuoja. o kitos naudoja koeficientą 1,92*f (angliškai focal length, nors pinholai neturi tikro focal length).

klausimas, kam reikia visos tos matematikos? jos reikia jei nori pasigaminti ultraplatų pinholą ir fotografuoti su plačia juosta. prie tam tikrų f, tiksliau f<15mm, d mažesnis nei juostos gabaritai ir gaunasi vinjetavimas – vieniems tai patinka, kitiems nelabai.