Ryte išlydėjau Aušrą namo. Apsikabinome, apsiverkėme, atsibučiavome. Pirmi kilometrai, aplink oro uostą, liūdni ir sunkūs.
Beveik visą dieną kelias sutampa su portugališkuoju Jokūbo keliu, daug piligrimų, kryžių ir žvakių. Bet šventesnis nesijaučiu, o piligrimai galėtų mažiau šiukšlinti pakeles.
Nuvažiavau 95km. Kaip ir nemažai važiuojant su visu turistiniu turtu. Tačiau gamindamas vakarienę, šiek tiek paskaičiavau, po to paskaičiavau dar šiek tiek, niekaip į Lietuvą nespėsiu grįžti iki lapkričio antros jei ir toliau valkiosiuos mažiau nei šimtas kilometrų. Reik susiimti.
Bet gal neverta lėkti kaip akis išdegus, ne varžybos juk.
Irmantas
2018-09-25Ramiai..nepersitempiant- visur suspėsi:) Važiuok malonumui- ne dirbti išvažiavai!:)
Tautvydas
2018-09-29ne varžybos, sakote? O aš taip pagalvojau – esi kokiose nors varžybose dalyvavęs? Oficialiose, su numeriais ir t.t. Draugų iššūkiai nesiskaito 🙂
nezinomas
2018-09-29Nedalyvavau ir niekad nesiruošiu to daryti; nuskambės arogantiškai, bet man nepakeliui su minia.