pinhole + kodak tri-x 400
lines
pinhole + ilford hp5 plus 400
paleisiu strėlę aš į orą ir ji nušaus ką nors nedorą
skylė
pinhole + ilford hp5 plus 400
pūkai
zenit et + monoklis + ilford pan 400 + pull procesas
išlikimo vadovas ir kita
zenit et + monoklis + ilford pan 400 + pull procesas
kartais, pirmieji, turėję nesigauti, kadrai visai pradžiugina.
O_o
net griūnant laikysiu tave dangau
voratinklis
pinhole + kodak tri-x 400
nuo likimo nėr vaistų
stalker. haz one.
pinhole + kodak tri-x 400
pit stop
pinhole + kodak tri-x 400
jei tu gyvas atplauk pieno puta
pinhole + kodak tri-x 400
šiek tiek info apie pinholo skyles
naujai gaminamui pinholui skylę duriu su adata, pagal savo susikurtą metodiką. o gautą skylę paprastai matuoju su skaneriu – nuskanuoju didžiausia įmanoma rezoliucija (mano atveju 9600dpi), atsidarau su grafiniu redaktoriumi, išmatuoju kiek pikselių sudaro apskritimo diametrą. ir skylės diametrą apskaičiuoju pagal formulę:
D= (skersmuo_pikseliais/skanavimo_rezoliucija)*25,4.
vakar išsimatavau naujo pinholo skylę (1 pav.) ir gavau 180µm. ir taip žiūrėjau, ir anaip – graži skylė gavosi 🙂 tačiau vis kirbėjo mintis patikrinti, kaip toji skylė atrodo iš tikrųjų. šiandien plokštelę su skyle atsitempiau į darbą ir pakišau po naujuoju leica mikroskopu (didina nuo 50 iki 1000 kartų). hm… skylė nebeatrodo tokia daili 🙂
2 ir 3 nuotraukos nufotografuotos įjungus 200x mikroskopo didinimą. ir jau nenoriu pasakot, koks vaizdelis gaunasi prie 1000x 🙂
2 nuotraukoje skylė paviršiuje pro kurį išlindo adata. pro šią vietą šviesa ‘įeis’ į pinholą. skersmuo 180µm, lygiai toks pat rezultatas kaip ir su skaneriu. šioje vietoje atsidusau ir galutinai įsitikinau, kad su skaneriu galima tiksliai išmatuoti diametrą.
tuo pačiu išsimatavau ir koks plokštelės storis po visų prasiėjimų su švitriniu popieriumi – iš 150µm liko tik 70µm. dar šiek tiek pažaidus galima sumažinti iki 50µm 😉 (pasak kai kurių šaltinių, pro diagramą praėjusios šviesos užlinkimo kampas priklauso nuo diafragmos storio)
3 nuotraukoje skylė paviršiuje nuo kurio pradėjau skylės gręžimą.
negalvojau, kad ji gaunasi tiek didesnė nei išėjimo skylė ir tuo pačiu
labai apsidžiaugiau – nes tokia kūgio formos diafragma yra klasikinės
formos ir su mažiausiais atspindžiais nuo pačios diafragmos vidinių
paviršių. o štai kaip atrodo nuotraukos padarytos su kreivai pastatyta diafragma 🙂
pinholo schemoje in atitinka 2 nuotrauką, o out – 3. ilgai knisausi, kol radau kaip apskaičiuoti koks yra projekcijos dydis (angliškai vadina ir image diameter, ir angle of coverage, ir field of coverage) ant juostos. nes vienos internetinės skaičiuoklės tokio dalyko išvis neskaičiuoja. o kitos naudoja koeficientą 1,92*f (angliškai focal length, nors pinholai neturi tikro focal length).
klausimas, kam reikia visos tos matematikos? jos reikia jei nori pasigaminti ultraplatų pinholą ir fotografuoti su plačia juosta. prie tam tikrų f, tiksliau f<15mm, d mažesnis nei juostos gabaritai ir gaunasi vinjetavimas – vieniems tai patinka, kitiems nelabai.
dar vienas dangaus užkariavimo planas
pinhole + kodak tri-x 400
plieno medžiai, arba dangaus užkariavimo planas
pinhole + kodak tri-x 400
macchinetta
saulėlydis mieste
žiemą prisimenant
vamzdynas
kreivų tiesių pasaulio gyventojas
aš dar važiuosiu!
pinhole + kodak portra 160vc
angeliukas gėlėtom akim
pinhole + ilford hp5 plus 400
выдача литров
lubitel 2 + kodak ektachrome 64t/epy (tungsten)
keturguba expozicija, cross procesas, juostos galiojimas pasibaigęs 2009
dvejinasi? arba, kas gaunasi pamiršus prasukti juostą
pinhole + kodak portra 160vc. dviguba ekspozicija.