„Šitaip mes stengiamės išlaikyti savo didvyrius gyvus; todėl juos vis prisimename“ J.Irvingas „Paskutinė naktis Tvisted Riveryje“

Galų gale iš mūsų telieka istorijėlės, pasakojamos mūsų artimųjų. Bet laikui bėgant net pasakojimai pasimiršta. Mano atsakas Irvingui.

„Ne visuomet susipažįstame taip, kaip norėtume. Kartais žmonės tiesiog atsiranda mūsų gyvenime – tarytum nukrinta iš dangaus ar atskrenda tiesioginiu reisu iš Rojaus į Žemę, – taip pat staiga žmones ir prarandame, nors kadaise atrodė, kad jie visada bus mūsų gyvenimo dalis.“ J.Irvingas „Paskutinė naktis Tvisted Riveryje“

Išvažiuojant į šios dienos kelią oras teįšilęs iki 5 laipsnių. Pats vėsiausias rytas iki šiol.

Vakar nuo aukštumos matėsi Tolbo miestelis. Jis atrodė ranka pasiekiamas. Bet nuvažiavus iki jo spidometras rodo daugiau nei 20 kilometrų. Tai tolumoje matomi kalnai – už kiek? 50 kilometrų? 70?

Miestelyje šturmuojame parduotuves ir kavinę. Vieno kambario šeimos verslas, maistas naminis: gaminamas šalia esančioje virtuvėje; koldūnai, čeburėkai, makaronai; viskas su aviena, jaučiamas lajus, valgau net ausys lapsi. Į kavinę prisirenka vaikų ir suaugusių, vėl atvažiavo cirkas į jų miestą. Už visą suvalgytą maistą sumokame apie 100.000 tugrikų. Kaip pastebėjau, pinigai, smulkios 100 ir 1000 kupiūros, visiškai nevertinamos – tiesiog atsainiai metamos į kartoninę dėžę. Nors, kita vertus, išsikeitus 100$ gavau tiek vietinių pinigų, kad piniginės nebesulenkiau perpus. Beje, keityklose ignoruoja eurus. Tik doleris šioje šalyje yra pinigas.

Po pietų kylame į keturių šimtų kalną nuobodesniu už didžiausią nuobodą keliu. Kelias ką tik baigtas statyti, matėme, kaip jo atkarpą arba remontavo, arba statė iš naujo.

Pradėjus leistis – pragaras, o ne kelias. Esu gyvenime važiavęs tikrai bjauriais keliais, bet šios dienos akmeninė prapultis juos visus užgožė ir dar toli pralenkė. Neturiu žodžių aprašyti šiam „keliui“. Bespoksodamas į kelio akmenis prigavau save, kad nebesikeikiu ir nebekeikiu tos akmenuotos pragaišties. Tiesiog važiuoju ir stengiuosi tiesiai laikyti vairą. Tiesiog kratausi nuo kalno, taip kaip leidžia vieškelis ir vėjas.

Iš pastebėjimų apie mongolų automobilių vairuotojus. Jei gali aplenkti kelkraščiu ar per pievą – visada taip ir padaro. Jei negali – sustoja ir palaukia, kol pravažiuosim. Kiti pamatę mus pasitraukia į kelkraštį ir sustoja. Dar niekur nemačiau tokios pagarbos dviratininkams.

Iš pastebėjimų apie jurtas. Prie kiekvienos jurtos stovi po saulės kolektorių. Kaip ir prie kiekvieno namo; jų čia nedaug, bet vis tik yra.

***

↑669 m     ↓377 m     ~2397 m     50,21 km     05:01