Iki tikslo, t.y. Genujos, likę apie 60 kilometrų. Ryte greit pusryčiaujame, greit pakuojame daiktus, skubėdami išvažiuojami link tikslo. Paskutinė mynimo diena. Paskutiniai kilometrai. Kelias ir vėl vingiuoja per vieną ilgą nesibaigiančių miestelių virtinę – Bergeggi, Vado Liguria, Savona, Albissola Marina, Celle Ligure, Varazze, Arenzeno. Diena kiek apniukus, priekyje arba kairėje virš kalnų kabo pilki debesys, bet nelyja ir yra šilta. O mes riedame savo kilometrus. Sustodami pailsėti, atsigerti vyno, pavalgyti. Pora nemenkų pakilimų, nemažai tunelių (trumpų), kaip visada ir kaip jau spėjome priprasti, mėlyna jūra.

Taip labai neskubant, saule krypstant vakarop, įvažiuojame į Genują. Genuja jau didmiestis. Norint nuvažiuoti į centrą, kur gyvena mano seniai pažįstama ir labai brangi draugė, reikia važiuoti daugiau nei 14 kilometrų. Gatvės iš pradžių siauros, po to platėja, platėja ir štai jau važiuojame keturių juostų autostrada. Karšta, daug automobilių, daug triukšmo; vargas. Bet žinome, kad tikslas jau čia pat, miname sukandę dantis; kas belieka.

Ir štai mes vietoje. Apsikabinimai su DM, su kuria paskutinį kartą matėmės prieš septynis metus, istorijos pasakojamos pertraukiant vienas kitą arba bet patį save, taurės vyno ir žiū, jau beveik naktis, o akys pačios merkiasi. Po Toulon varguolių viešbučio pirma naktis lovoje. Ir dar kokioje!