Ryte dangus apniukęs, pusryčiaujant maloniai vėsu. Apačioje, kaip ir vakar, lekia traukiniai.

Nuo St.Raphael iki kanų kelias beprotiškai gražus; kelias vingiuoja palei jūros krantą, tai aukštyn, tai žemyn. Kairėje kalnai (pakankamai aukšti), dešinėje visų atspalvių mėlynumo Ligūrijos jūra. Aušra į visus kalnus užvažiuoja savo eiga, nors dar prieš savaitę, į tokius pačius pakylimus ėjo pėsčiomis. Šaunuolė.

Šiandien planuojame trumpą važiavimą – stojame prieš Kanus, kempinge, pralaukiame vidurdienio karštį ir išlekiame, su dviračiais, apžiūrėti miestą. Paklaidžiojus atsiduriame prie pastato kur vyksta filmų festivaliai, paslampinėjame po senamiestį, užvažiuojame iki aukščiausiai esančios Kanų bažnyčios. 

Dienos pradžioje, važiuodami puikiuoju keliu, jaučiamės lyg lėktumėm dviratininkų autostrada. Tiek daug plentininkų šioje kelionėje dar neteko matyti.

Kažkurioje vietoje mums ilsintis po eilinio pakilimo, dviračiu pasiveja ir užkalbina lietuvis. Primas po aštuonių dienų. Atvažiavo į reklamos festivalį Kanuose, laisvu laiku išsinuomavo plentinuką ir suka kilometrus aplink Kanus.