Diena puiki, geriausia iš iki šiol buvusių. Ryte pusryčiaudami apsitariame (turėdami galvoje dviejų praėjusių dienų patirtį) kad miname iki pietų netausodami jėgų iki kempingo pusiasalyje prie miestelio Giens, o tada stojame ir ilsimės, bei laukiame lietaus.

Pakeliui galų gale pavyksta nusipirkti dujų balioną, tik tiek kad kartu tenka pirkti ir degiklį, nes manasis netinka prancūzijoje pardavinėjamiems balionams.

Iš Toulon išvažiuojame fantastiškais dviračių takais. O juose sutinkame itin daug dviratininkų – 95% su plentinukais ir normaliomis dviratininkų aprangomis. Net senukai taip apsirėdę mina pedalus. Kartu su jais ir bobutės pensininkės.

Dabar gulinėjame pliaže prie kempingo, išsimaudžiau viduržiemio jūroje, pirmą kartą per šią kelionę, gyvenimas visai puikus.

Bet anot orų prognozės ryt laukia lietinga diena.

* * *

Bet diena taip paprastai nesibaigia. Kokia gi diena be nuotykių?

Kažkiek pagulėję paplūdimyje išeiname pasivaikščioti jūros pakrante. Einame sau linksmai per pušyną, šiek tiek akmenuotas tas takas ir išvinguriuoja jis į kažkokį pėsčiųjų taką. Patikrinu žemėlapius – takas vinguriuoja aplink visą kyšulį; kilometrų neperdaugiausiai, einam. Ir einame – be vandens, su pliažiniu apavu. Po kažkiek laiko Aušros tapkės suplyšta, eiti tokiomis vargas. Mano gi tapkės pradeda trinti kojas. Galų gale, kai tik įmanoma, einame basomis. Ir juokiamės – pracūzai taku eina turistiniais batais, išprotėję lietuviai žygiuoja basi. Bet įveikiam visą trasą. Aušros tapkes suremontuoju – peilis visada po ranka – su dviem pagaliukais ir kompaso virvute.

O jau šalto alaus skanumas grįžus!