daugiau nei 5 metus neturėjau rimtos dviratinės traumos. iki šio antradienio. lyjant smagiam vidurvasario lietui ir leidžiantis nuo narbuto kalno, priekinis ratas slystelėjo ant šaligatvio plytelės, o aš tėkštelėjau ant to pačio šaligatvio. atsistoju. kojos skauda, bet lankstosi. viskas gerai. rankų delnai nudrožti iki mėsos. iki vestuvių užgis. dešinė ranka (jau ne kartą laužyta) irgi sveika. hm, nejau ir vėl sėkmingas griuvimas? bet pala, o kodėl kairė ranka taip sunkiai ir skausmingai juda? ir dar kaulai braška? aha, vėl lūžio nemalonė. 

rentgenologė pamačius nuotraukas tarsteli – užjaučiu, blogas lūžis. ir išties blogas. nulūžo stipinkaulio viršutinė dalis arba liaudiškai kalbant, stipinkaulio sąnarinė galvutė. teko gultis ant operacinio stalo. chirurgai kalba, kad viskas, kiek tai įmanoma tokioje situacijoje, yra gerai. tik rankoje visam laikui apsigyveno pora varžtų. 

pagal visas prognozes ant dviračio galėsiu sėsti tik rugsėjo pabaigoje…