Ryte vėsoka, bet pakankamai normos ribose, net visi +4.

Naktį dangus juodut juodutėlis, o žvaigždės itin ryškios, matosi net pačios mažiausios. Rudens dangus.

Kelias iš Vardzia į Akhaltsike per Aspindzia. Fantastiško grožio kelias. Visą laiką palei Paravani upę, abiejose pusėse kalnai ir rudenėjantys lapuočių miškai, su geltonai raudonai žaliais fonais. Pro tuos spalvotus lapus šviečianti saulė. Daug nuokalnių, nes, kaip žinia, upės teka žemyn. Tokiu keliu galima būtų važiuoti dienų dienomis ir niekad nepavargti.

Ryte, tik išvažiavus iš Vardzia, šalikelėje, prie kažkokių griuvėsių matau pulkelį žmonių. Važiuojant pro juos pasigirsta nedrąsus ir tylus – labas. Iš pradžių pagalvoju kad pasigirdo, bet po kelių akimirkų jau stabdau ir sukuosi atgal, išsiaiškinti kokie gi čia gruzinai lietuviškai moka. Pasirodo, kad lietuviai, tv3, filmuoja, tiksliau tik pradeda filmuoti, realybės šou ‘Pilis’ ar kažkaip panašiai. Paplepam apie Gruziją, lietuvius joje ir išsiskiriame. Kelias laukia 🙂

Pavakaryje slampinėjant po kiču dvokiančią Akhaltisike tvirtovę (mūsų valdovų rūmų atitikmuo, betonas dar kvepia, pabaigta statyti praėjusį rugpjūtį, autentikos mažokai, arba jos visai nėra. Bet iš toli gražiai atrodo. Įdomiai žiūrisi gruziniškos ir arabiškos architektūros sintezė) sutinku tuos pačius lietuvius, kurių ‘dėka’ negaunu pamatyti gražiausių ir aukščiausių tvirtovės vietų. Apsauginiai mala liežuviais, kad už valandos bus galima vaikščioti po visą teritoriją, bet kad aš tiek laiko neturiu, nes jau pavakarys, o dar reikia kažkiek kilometrų nuvažiuoti iki nakvynės vietos.