Kelias iš kažkokio kaimo iki Batumio. Normalus kelias, ne vakarykštė pyzdaprojobiščia (atlieskit už mano varganą prancūzų, bet prisiminus vakarykštį kelią, bet šiandien keikiuosi kaip vežikas). Kažkuriuo metu važiuodamas per kalnus (vėl visą dieną šalia upės ir vis žemyn bei žemyn, iki jūros lygio) suprantu, kad nebesimato rudens. Medžiai be jokių raudonai geltonų inkliuzų. Batumyje pasitinka vasara su +27! Spalio antroje pusėje. Neblogai. Pajūryje negausūs turistų likučiai, j9roje beveik niekas nesimaudo. Pamanyk tik, šalta jūra! Visi +20. Šypsomės į ūsą, nematė jie mūsų Baltijos jūros 🙂

Kažkiek liūdesio, nes šiandien paskutinė rimta mynimo diena Gruzijoje. Ryt jau prasidės Turkija ir sėdėjimas automobilyje. Na, gal dar pavyks kelias dienas pasivažinėti dviračiu Turkijoje. Vis tik iki Stambulo kelias nors ir tolimas, bet įveikimas greičiau nei per septynias paras.