Pirmą dieną nuėjom papietauti į instituto valgyklą. Prisiėmėm visokių valgių. O imi juos pagal tokį principą: maždaug atrodo valgomai arba panašus į valgomą tai ir imi. Šakučiu nėra. Ir kai paprašiau kad – na galbūt jūs galite man suveikti šakutę – tai į mane pažiūrėjo kaip į beprotį. Na po to suveikė – mažą plastmasinį – šaukštelį 🙂 tego valgyti jų pagaliukais. Bet galiu pasakyti, kad jei žmogus esi alkanas ir neturi įrankių po ranka, tenka valgyti tuom ką turi. Ir ką. Visai puikiai sekėsi, ir pavalgiau ir ne alkanas likau. ir netgi! patiko 🙂

O su lazdelėm po trijų dienų praktikos jokių bėdų nebekyla. Net tai vaniečiai sako – ou ju a very advancd user 😉 Joa, kur nebusi, jei šakutės neduodat pačiupinėt.

Vakar valgėm jūros patiekalų restorane. Vieta – tarybinių laikų vėjelio tipo. Bet maistas! Super šviežios jūros gėrybės – krabai, krevetės, kriauklės, geldelės, ir n dalykų kurių ir pavadinimų nežinau. Valgėm tas jūrų gėrybes visaip; ir keptas, ir virtas, ir žalias, ir patys virėm. O užsigėrėm viską japonišku alumi. Alų jie geria 150 gramų stiklinaitėmis. Tai mums nespėjo pilti 😉 Bet šiltuose kraštuose tas yra gerai, alus nespėja sušilti (aha dabar pas mus beveik 12pm karštis kažkur apie 25).

Rytoj vietiniai, kurie mus šefuoja rengia mums turistavimą po miestą. O vakare, as usaly, taivanietiškas maistas, turbūt alus, ir galbūt ne tik jis ;D