Naktis palyginus su vakarykščia – labai šilta, net visų rūbų nereikėjo rengtis. Ką gi, kokias tris keturias dienas važiuosime atgal tuo pačiu keliu, kuriuo atvažiavome.

Pusryčiaujame pas reindžerius. Kartu pusryčiauja ir elektrikas. Bekalbant sako:

– Žiūriu į jus ir vis tik nesuprantu jūsų. Kodėl? – kiek laiko patyli ir tęsia, – turbūt tokie žmonės kaip jūs ir atrado Ameriką.

Skamba šiek tiek išdidžiai, tačiau sielą paglosto toks palyginimas.

Nuvažiuojame nedaug kilometrų, bet pakylame daug. Visą laiką miname kovodami su stipriu priešiniu vėju. Gyvenime nesu važiavęs prieš tokį stiprų vėją. Į kalną minu geriausiu atveju 5 km/h, o stumiu dviratį 4,5 km/h greičiu. Beveik jokio skirtumo. Tai daugiau stumiu nei važiuoju.

Stovyklavietė 3884 m aukštyje. Aukščiausia vieta, kurioje teko miegoti.

***

↑872 m   ↓378 m   ~3884 m   23,02 km   03:26:13