Tenka pripažinti, šis blogas pavirto dulkėtu ir voratinkliuotu užkampiu. Ar man dėl to graudu? Gal, bet tik šiek tiek; nes reikia gyvenimą gyventi, o ne internetuose rašinėti. O ar tau, skaitytojau, liūdna? Manau, kad ne 🙂

Iš kelionių reikalų. Nauji sutikti Saremo saloje. Lietuje ir vėjuje, bet smagiai.

Iš dviratinių kelionių reikalų. Kažkur skaičiau: kelionės planavimas – malonumas, kelionė – vargas, prisiminimai – džiaugsmas.

Mėnesio pabaigoje kelių dienų prasivažiavimas Latvijoje. Birželį, su mano geresniąją puse, Saremo saloje (jap ir vėl). Ir cherry on top – rugpjūtį po Kirgizijos kalnus.

O daugiau… kasdienybė pasmerkta gerėti; dviratiniai kilometrai jau kelinti metai skaičiuojami dešimtūkstančiu+; konstruojami darbiniai lazeriai didėja ir galingėja, tai ką anksčiau sukonstruoti atrodė kostmosas, dabar kelių valandų pusiaudarbas; pavasaris už lango; kaip rašė R.Bradbury – Kiti metai bus dar didesni, dienos dar šviesesnės, naktys ilgesnės ir tamsesnės, ir vėl mirs -žmonės, ir vėl gims kūdikiai, o aš būsiu viso to vidury.