ką gi – aš jau namuose. smagu, vis tik. ir, ble, niekas nebekrioks šalia. gyvenu žemėje ne pirmą dieną ir teko girdėti daug kriokiančių senių, bet mano palatos kaimynas perspjovė juos visus. taip pavarydavo, kad man tekdavo kasnakt seselių prašyt užmigimo narkatos.

esu 5 kartus lėtesnis nei įprastai. pavargstu itin greitai. esu prifarširuotas tiek antibiotikų, kad bacilos žūsta trijų metrų spinduliu aplink mane.