Važiavau, važiavau ir atvažiavau prie jūros.

Rytą išvaduojant šilta, faina. Vidurdienį kompiuteris rodo 35, kaaaršta, fak [kumščiu grumoju dangui rėkdamas – #$&@ išjunk šitą orkaitę!]. Pavakaryje lynoja, liko tik 17, vėsoka, bliamba [tai nejau išgirdo mano žodžius? Gal reikėjo prašyti, kad tik primažintų šilumą?]

O daugiau kelio rutina – asfaltai, žvyrkeliai, vėjas, saulė, mintys, kurios ateina, bet po akimirkos jau būna užmirštos.