Ryte senas juodaodis po tiltu grojantis bliuzą boso saksofonu. Kurį laiką stoviu šalia užsimerkęs ir linguoji bliuzo taktą. Šiurpuliai laksto kūnu.

Po pietų snaudžiant per sapnus girdžiu griaustinį. E? Iš ten kur mano atvažiuota – juodas debesis. Nors ką tik buvo giedras dangus?

Audros vėjas pučia tą pačia kryptimi kuria važiuoju. Įsibėgėju iki greičių kurie yra padorūs lakstant plentiniu dviračiu.

Pavakarys. Atsitinka tai apie ką esu tik girdėjęs.

Pora dviratininkų aplenkdami paklausia kokia šalies vėliava, kur važiuoju, bla bla bla ir t.t. Kelio frazės. Važiuoju iš čia, į ten. Gero kelio.

Po kelių minučių jie manęs laukia, o kur nakvosi, kempinge, o gal nori pas mus?

Su Astrid ir Christian praleidau nepakartojamą vakarą. Ir ne pasibaigęs vynas guldo į lovą, ne, o banalusis nuovargis.