Šveicarijoje atsijungiau nuo tinklo. Taip praradau ryšį su Vilniaus kasdienybe. Atsitiktų karas, maras, gaisras – nieko nežinočiau, nežinau, nežinosiu. Tas nežinojimas kartais džiugina, kartais – ne itin.

Yra tik kelias: jo pasakojama istorija, jame nutikę nuotykiai,  jame gimusios istorijos.

Koks keistas fenomenas – rašto mintys sklandžiai (aš taip galvoju) dėliojasi tik keliaujant.