Ryte užpuškuoju į Furkapass perėją, vienas kilometras aukštyn. Nieko labai rimto tik 2.6km aukštyje plaučiai pradeda sakyti – ė, ponas, o kur deguonis?

Leidžiantis vis žemyn karščio beprotnamis. Apie antrą po pietų miegu ant suoliuko pietų miego. Visai gerai.

Vaizdai tiek gražūs, kad nebefotografuoju, nes nebegaliu išsirinkti ką.