O kur dingo Solo 22? Taip jau kartais nutinka, ima dienos ir dingsta.

Jau antrą dieną važiuoju mažais, gražiais ir neapkrautais keliais. Kraštovaizdžiai ypatingai gražūs. 

Kartai palyja, kartais šviečia saulė, kartais debesuota, bet ar tai svarbu? Svarbu tai, kad džiaugiuosi tuo ką darau, kaip darau, kodėl darau.

Jei labai labai giliai įkvėpiu, pačiais juslių pakraščiukais jau užuodžiu Alpes. Apie jas kol kas atsargiai ir rezervuoati galvoju. Patyrę dviratininkai sako, kad tokiu metu perėjų viršuje jau galima sutikti sniegą. Matysim, liko tik kokie niekingi 300km.