Įdienojus įvažiavau į Prancūziją. Prancūzijoje saulė, daugiau nei dvimkeli šilumos, daug dviračių takų, važiuojam!
Šios dienos nekenčiu: D 810. Kas tai? Tai pragaišties, prapulties ir užsipisimo simboliai. Jei konkrečiau – kelio numeris. Nušaukit mane ir kulipką ištraukit, kaip sakydavo mano senelis, bet daugiau niekad nevažiuosiu tuo keliu. Toks jausmas kad man riedant šiuo keliu visi prancūzai tuo metu išvažiavo į tą kelią. Abiejomis kryptimis nepertraukiamas automobilių srautas. Šalia, kaip ir dviračių takas, bet triukšmas! smarvė! Net puodas vyno nenuplauna benzino dūmų kvapo nuo liežuvio.
Vėliau nusukau dar labiau link jūros. Mažiau keturračių skarbonkių, daugiau dviračių takų, reljefas smarkiai lygesnis, viskas visai gerai.
O kempinge – baseinas!
Algirdas
2018-10-09Kaip man tai primena, kai su Dagne iš Austrijos įvažiavom į Slovakiją ir papuolėm į magistralinį kelią… Kažkokį ten E… Jokio kelkraščio, mašinos eina viena paskui kitą, tašėmis iš vienos pusės brauki krūmokšnius augančius šalia pat kelio, o kitos pusės krepšius beveik braukia fūros lenkiančios… Užuojauta :/
Tautvydas
2018-10-10o jo, tokie keliai gal net blogiau nei koks palaidas smėlis- kas iš to, kad judi į priekį, kai džiaugsmo nulis. Niekis, praeis ir tai(tiksliau jau praėjo, kaip suprantu)