3,2 kilometrų aukštyje kirgiziškos naktys jau šaltos – šiek tiek žemiau nulio. Mano miegmaišis pusiau vasarinis, teko vilktis visus rūbus ir pūkinę striukę. Į būsimų pirkinių sąrašą užrašau gerą pūkinį miegmaišį.

Tik nuvažiavus kelis kilometrus subyra Algirdo galinio rato įvorės terkšlė. Pabandome pramankštinti, lyg ir sukasi. Važiuojame toliau. Nuvažiavus gal kilometrą vėl užsikerta. Ardau sistemą. Guoliai nusiima, o štai terkšlei nuimti specialaus rakto neturiu. Bandau su Leatherman‘o multitulso replėmis. Replės nulūžta. Ooook. O iš tikrųjų – bl nx aaaa! Dar valandėlę bandau, bet kokiomis po ranka pasitaikiusiomis priemonėmis atsukti tą nelaimingą varžtą – niekaip. Galų gale mano idėjos pasibaigia. Renku sistemą atgal. Teks Algirdui visą laiką minti pedalus.

Pietaujame. Išvažiavus į kelią Algirdas bando minti. Terkšlė tai užsikerta, tai vėl veikia, važiuoti galima.

Vėliau prasideda 300 m pakilimas į viršų per 2 km. Vietomis statumas apie 16 %. Kovoju ne tik su įkalne ir savimi, bet ir su ant kelio gulinčiais akmenimis. Šiaip ne taip užsistumiu sunkų dviratį. Ir galiu pasakyti, kad tai buvo sunkiausi 2 kilometrai mano gyvenime (prierašas iš ateities: naivuolis!).

Stovyklavietė 3,8 km aukštyje. Nors tik 6 valanda vakaro, bet labai šalta.

***

↑707   ↓150 m   ~3803 m   28,77 km   04:04:34