Pabudus, dangus apniukęs, žada stiprią audrą. Todėl nieko labai smarkaus daryti neplanuojame. Pradžioje blusturgis (tikiuosi nukauti moka kavos aparatą su gyvenimo istorija; deja, nesekasi); vėliau DM vyras nuveža į Genujos senovinį žvejų miestelį-uostą, dar vėliau į aukščiausias Genujos vietas iš kur puiki miesto panorama.

Atrodo nieko labai neveiki, bet atėjus pietų metui vos pavelki kojas. Tačiau eilinėje itališkoje kavinėje suvalgytas desertas ir išgertas espresso puodelis labai padeda atgauti jėgas.

Dar tik para praėjo nuo mūsų atvykimo į Genują, o žaidžiant su DM dukra itališkų žodžių žodynas smarkiai papilnėjo. Supratau, kad jei taip ir toliau, tai po trijų mėnesių laisvai kalbėčiau itališkai; kažkaip labai lengvai ši kalba lenda į galvą.

Išties, Italija nepalieka abejingu; arba tu pamėgsti ją arba pradedi nekęsti. Tvarkos, prie kokios esame pripratę mes, šiauriečiai, čia maža, bet žmonės atsipūtę (gerąją to žodžio prasme) ir laimingi.