Važiuojame iš Kanų iki Nicos. Vakar baigėsi viryklės dujos, tenka pusryčiauti be kavos. Todėl minti sunku, o akys iki galo taip ir neatsimerkia. Jaučiu kad pradeda kauptis nuovargis. Aušrai, matau, tas pats, nėra nuotaikos ir pavargus. Nicoje įkalu puodą espresso – akyse pašviesėja, galva nustoja skaudėjusi.

Kelias – pragaras. Pajūris pilnas poilsiautojų (vis tik sekmadienis), keliu zuja daugybė automobilių, karšta.

Antibuose ieškome maisto parduotuvės, nerandame. Todėl, neplanuotai, apvažiuojame visą Antibų kyšulį. Ilsimės nuo miesto triukšmo ir karščio akmenuotoje jūros pakrantėje. Kempingas beveik įvažiavus į Nicą, jame prašo mažiausiai pinigų, o yra pats patogiausias ir geriausias – jau vien baseinas ko vertas. Tai tingiai leidžiame sekmadienio popietę prie baseino.