Pusryčiaujame viešbutyje. Anot orų prognozės – turėtų lyti, bet oras labai gražus. Išvažiuojame link Toulon – per nesibaigiančius miestelius ir nesibaigiančius automobilių srautus. Karšta. Pakeliui kažkokiame miestelyje ant jūros kranto geriame vyną. Ryte Aušra sako, kad važiuojam po mažiau ir tik iki Genujos. Nelbai man tai patinka, bet tebūnie, sunku jai, ypač kai žlunga romantiškos svajonės apie keliavimą dviračiais.

Toulon vėl vynas ir pietus, saulė ir jūra ir puiki nuotaika.

Tik išvažiavus ir Toulon vėl pradeda lyti! Ir lyja. Ir lyja lyja lyja. Jau valandą. Nusėdame autobuso stotelėje, atvaro prancūzas, angliškai nemoka, bet kalba nesustodamas.

Vis dar lyja. Ir dar kaip. Jungiuosi mobilų internetą, booking.com ieškau artimiausio viešbučio. Randu pigiaką, užsakinėju. Bookinkomas rodo vienokį adresą, į laiške nurodytas kitoks. Iš išvažiuojame ieškoti viešbučio. Per lietų. Navigacija išprotėja. Lietus pila pila pila. Šlapia. Bookinkomo nurodytoje vietoje viešbučio nerandame. Po to stovime picerijoje ir su josios šeimininkais pirštų gestais, ne jie kalba tik prancūziškai arba ispaniškai, o mes tik lietuviškai ir angliškai, aiškinamės kurgi tas prakeiktas viešbutis. Dar keli kilometrai atgal į Toulon centrą. O lyja! Tai jau nebe medium, tai jau visas hard rain.

Kažkaip randam. Perlyti kiaurai. Viešbutis pačiam miesto centre, tai kas kad labai jau ekonominės klasės. Kambarys, kaip jau tampa tradicija, pavirsta daiktų džiovykla.

Įdomu ką atneš kita diena?