Ryte pusryčiaujame ‘sausai’ – dujų balionio Marselyje taip ir nenusipirkome. Kava kempingo bare.

Vėliau daug ėjimo į kalną – Aušra sako, oho, mes apturim pėsčiųjų/dviračių žygį.

Pradeda lyti. Vis smarkiau. Aušros striukė permirksta, gerai kad turi antrą.

Taip su lietumi įvažiuojame į Bandol miestą. Prieš tai kažkokiame mažame miestelyje išlenkiam vyno butelį – mėgaujamės šiluma ir braidome po viduržiemio jūrą. Dar prieina vyrukas atplaukęs su jachta ir pasakoja, kad kažkada pats važiavo su dviračiu karibuose. Pakalbame apie keliones, apie dviračius, prisijuokiam.

Grįžtam į Bandol. Pietaujame parkelyje ant jūros kranto, lyti nustoja, bet dangus aptrauktas švininiais debesimis.

Tik pradėjus važiuoti pradeda lyti ir nevaikiškai. Surandame laikina stogą ir laukiame kol lietus aprims. Bet jis nerimsta. Darosi šalta. Iki numatyto kempingo likę tik 2km, bet jis atrodo lyg būtų už 100km. Be to lyjant lietui nežavi palapinės statymas anei miegojimas joje.

Sakau, varom į artimiausią viešbutį, nes situacija nedžiugina. Sukamės atgal, per lietų, sušlapę. Viešbutis ne pats pigiausias bet jau kaip ir px. Kambarys pavirsta daiktų džiovykla. Pradžioje dar norime nueiti į miesto centrą, nes, likimo ironija, nustoja lyti. Bet šalta (aha, tik +22) ir pradeda lynoti. Lūžtam minkštoje lovoje.