prasidėjo ketvirta savaitė kaip kelyje.

Tbilisis kontrastų miestas. vienoje gatvės pusėje naujoji didelė katedra, kitoje – lūšnos. vienoje pusėje tviskantys parlamento rūmai, kitoje – dar didesnis lūšnynas ir ant šaligatvio miegantys valkatos.

iš naujo perstatytas/atremontuotas bei išblizgintas senamiesčio gabalas, o šalia liūdesys ir skurdas.

nuvažiavome į jų didžiausią turgų. balos, purvas, skurdas ir iš šalia esančio kioskelio skambanti kažkokia liūdna melodija. pats turgus – gariūnai prieš gerus dvidešimt metų.

arba į neteisingas knaipes nueinu, arba bad luck, bet vis negaunu skanios kavos. iš vieno kabako pabėgau, kai parodė, kad darys iš tirpios nescafe. juodą kavą vadina americano, kas per velnias?

btw visuose miestuose kuriuose yra metro, stengiuosi jame pasivažinėti – išlipti pirmoje pasitaikiusioje stotelėje, pereiti į kitą liniją, vėl važiuoti pirmyn pakeliui išlipant vos ne kiekvienoje stotelėje. Tbilisyje irgi taip pasivažinėjau. tik mažas tas jų metro, dvi linijos. primena Sankt Peterburga savo gyliu, sovietinio dizaino traukiniai, neįspūdingos stotelės.