ryte nuvažiavome į Sataplia – olų ir dizonaurų pėdų parką. dizonaurų pėdos – so so, dinozaurų judantys modeliai – blogai, stalagmitų ir stalaktidų ola pusę velnio, o pasiėjimas ant skardžio atbrailos įrengtomis stiklinėmis grindimis ir visai puikiai. žavu, kaip pasakytų ričardas.

pavakaryje pasikeliu (dviračiu; ir visai nemenkas pakilimas turiu pastebėti) iki Gelati vienuolyno. gražu.

pro šalį (tiek į viršų, tiek į apačią) lekia jaunavedžių kortežai klaikiai pypindami. non stop. ir šiaip gruzinai vairuoja lyg būtų šiek tiek išprotėję, o dar šita garsų kakofonija.