Transfăgărășan kalnų perėją įveikiau jau prieš tris valandas. laukiu poros kolegų, kurie vis dar važiuoja, kažkur ten žemai. atstumas iki perėjos viršaus apie 28 kilometrai, o pakilimas daugiau nei 1,6km (nuo 500m virš jūros lygio iki 2100m). nebuvo labai sunku, o kelias ypatingo grožio – vaizdai džiugina akis ir sielą. nuo kažkurio kilometro prasidėjo sniegas. smagus jausmas – šviečia saulė, šilta, važiuoju trumpa dviratininko apranga, o aplink sniegas. net ir dabar, rašydamas, sėdžiu šalia didelės sniego krūvos.

įveikus perėją gal valandą spjaudžiausi ugnimi ir keikiausi visų man žinomų kalbų keiksmais: iš pradžių pradūriau kamerą; suklijavęs ir sumontavęs ratą apsigraibiau, kad pamečiau specialų rato priveržimo raktą; vėliau paaiškėjo, kad galinių bėgių permetėjas nebenori užmetinėti grandinės ant didžiausios galinės žvaigždutės. bet po šalto alaus kaušo, šiek tiek pameditavus, viskas mistiniu būdu susitvarkė: raktą radau, bėgius susiderinau ir pasaulis vėl patapo gražus 😉

važiuoti su lt vėliava ir malonu, ir keista – dėmesio tiek, kad kartais darosi nejauku. tiesa, kažkokie pusamžiai rumunai palaiko portugalu 🙂

dabar laukia daugiau nei 40km nusileidimas.

leistis žemyn, žinoma, yra smagiau nei kilti į viršų – leki apie 50-60km/h, minti nereikia. lieka tik susikaupus vairuoti ir džiaugtis gyvenimu. svarbiausia gerai apsirengti, nes kai lauke +12, leidžiantis nuo kalno jie pavirsta nedaugiau +5, o tokia temperatūra mano kelėnams nelabai patinka.

tai susirengiau dvejas kelnes, marškinėlius, džemperį, vėjo neprapučiamą striukę, arafatkę, žiemines prištines. daugiau rūbų neturėjau, bet jei būčiau turėjęs, tai ir tuos būčiau susirengęs 🙂 o karšta nebuvo, turiu pastebėti.

dienos statistika 68km per 4h 38min.