trumpas aštuonių kilometrų važiavimas, kojų mankšta, prieš rytojaus Transfăgărășan kalnų perėją. nuo kalnų, kaip visada, negaliu atitraukti akių. karpatų viršūnės jau su sniegu. matysim koks tas važiavimas rytoj bus.
šaukštas deguto į kelionės medaus statinę – nutėškiau nikoną ant žemės, objektyvas strigo ant begalybės fokuso ir nerodo gyvybės ženklų. bandymas kalti akmeniu nedavė apčiuopiamų rezultatų, taigi belieka fotografuoti peizažus. tebūnie. vis tiek turiu pinholą. bet kaip ten bekartočiau dzen budistines maldeles, kažkiek pikta.
ryte atsibudus (rumunijos-vengrijos pasienis) rasos neaptikau, tačiau pamačiau šalną. palapinė dailiai pasidengusi šerkšnu, nors vakaras buvo pakankamai šiltas. o štai šis vakaras nelabai šiltas 🙂 įdomu kaip šią naktį atlaikys mano miego komplektacija: merino vilnos termo apatiniai, du vasariniai miegmaišiai ir šiltas megztinis 😉