taigi, apturėjau ‘malonumą’ – smarkiai stabdant idant išvengti šunėko išbėgusio ant dviračių tako, kažkas pokštelėjo ir dviratė patapo sunkiai valdoma vežėčia su beveik nesisukinėjančiu vairu. iki namų šiaip ne taip parvažiavau, o išardęs pamačiau nedžiuginantį vaizdelį. (pas andriuką dviratuką (beveik puslapio apačia, skyrius pavojingi modeliai) buvo lygiai taip pat, šakės modelis identiškas).
fakin šit, netekau savo pagrindinės transporto priemonės. ir išvažiavimas į gruziją dviračiais jau visai ant nosies. nx.
Tautis
2012-09-09auč…
užuojauta