kartais perskaitai tekstą ir surezuonuoja. nors tekstų citavimas šiek tiek lame, bet tebūnie.

Aš stovėjau ant tilto ir žiūrėjau, kaip žemai šliaužė Neckaras.

Šitie žmonės mane nervina, ir aš negaliu į juos žiūrėti.

Aš nepakenčiu jūsų, aš negaliu žiūrėt į jūsų veidus. Kiekvieną kartą, kai galvoju apie jus, many ima busti piktas ir aš pats bijausi savo beprotybės.

Aš turiu nuo jūsų pasitraukti, kad jums ko pikta nepadaryčiau.

Aš dažnai vaikštau vienas po kambarį ir prikaišioju pats sau. Savo mintims, judesiams ir žodžiams. Aš graužiu pats save, tačiau neįstengiu pabėgti nuo savo beprotybės.

Aš prieinu prie veidrodžio ir matau, kaip nervingai trūkčioja visi mano raumenys.

Eikite jūs, eikite pro šalį,  nežiūrėkite į mane. Nežiūrėkit į veidrodį.

Galbūt ir jis savy nešiojas beprotybę.

J.Mekas. knyga “Žmogus prie lyjančio lango”. apsakymas “Ant tilto” [13 p.]