Dienos pabaigoje grįžau į Lietuvą. Nuostabus jausmas padaryti tai ką norėjau.
Visą dieną bando užklupti lietus. Pusvalandžiui buvo prigriebęs. Bet, ei lietau! aš važiuoju namo! Tie tavo porą milimetrų per valandą visiškai nerūpi, sakyčiau atvirkščiai, linksmina. Kai prasideda tikra liūtis, tuo metu sėdžiu kavinėje su kaušu alaus ir mojuoju lietui pro langą.
Šiandien ir rytoj viskas šioje kelionėje paskutinį sykį. Smagu ir liūdna tuo pačiu metu.
Lietuviškas mentalitetas: įrengsim puikią stovyklavietę, bet uždrausim statyti palapines. Uždrausta, tai uždrausta, ak, bet štai manoji jau pastatyta, kas dabar bus?
