Šios dienos važiavimo statistika nepadarytų gėdos ir Šveicarijos kalnams. Tik kad kalnuose smagiau važiuoti. Surenki vertikalius metrus ropojant į vieną kalną, greit nusileidi žemyn, diena baigta. Čia aukštyn lėtai, žemyn greitai, aukštyn – žemyn. Tie nusileidimai sąmonėje neužsifiksuoja, viską ką prisimenu, tai vienas ilgas nuobodus plakimas pedalais į viršų.

Jau esu rašęs, kad nemėgstu, nekenčiu didelių miestų. Pusę dienos per Helsinkio priemiesčius ir patį miestą. Automobilių triukšmas girdisi net klausant death metalo. Ryte iki kelto tokio važiavimo laukia dar 17km. Nekenčiu!