kelionės, šiaurėn

#49

Sunkūs debesys valkiojasi pažemiais, kartais palyja, kartais spigina saulė, vėjas pučia teisingos krypties, kalnai ir nuokalnės, naktys šaltos, rytai drėgni, palapinė toliau lūžinėja, ar liks iš jos kas nors kelionės pabaigoje? Esu visiškoje kelionės rutinoje, žinau kuriame krepšyje yra man reikalingas daiktas, (iš)pakuoju vienodai, rankos dirba pačios, smegenys tuo metu užsiėmusios kitais reikalais, kokais? Kelinta diena važiuoju nelyg Zarasų krašte. Jei ne didžioji dauguma namų nudažytų tąja šiaurietiška raudona spalva, tikrai galvočiau kad esu Lietuvoje. Bliuzo grojaraštis, kad ir kur beklajočiau muzikos teritorijoje, bet bliuzas yra tai kas esu aš, nugara laksto šiurpuliukai, I am painting in oil, A portrait and I’m the man, Screamin’ Jay Hawkins.

Kelionės pabaigoje liks ką pjaustyti? Du viršutiniai originalūs.
Klausia ir klausia kam tau ta lazda. Dviračiui paremti. Arba rūbų džiovyklai pasigaminti.

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.