Kempingo registratūra tuščia, skambinu užrašytu numeriu, taip ir anaip, esu vienišas dviratininkas, man reik vietos palapinei ir dušo. Gerai, palapinę statyk ten, dušas atrakintas, būsiu ryte kažkada po devynių, porina vyrukas. Bet aš paprastai išvažiuoju anksčiau! Tai gerai, sako, nereiks mokėti, gero pasibuvimo.

Klausant Spotify Kernagio radijo mintys nunešė mane į sentimentalumo teritoriją. Prisiminiau kaip su dukra važiavome namo, jai tada buvo, hm, maždaug 6+. Tėti, sako, tu žinai, kad tu ir mama niekad nemirsit? Pakeltu antakiu žiūriu per veidrodėlį. Jūs amžinai gyvensit štai čia, rodo į savo širdį. Verkiau iki pat namų.

Berašant kažkas turbūt į akis įkrito.