Alber Camus Kaligulos lūpomis yra pasakęs, jis per daug mąsto, tokie žmonės pavojingi. Esu šiandien pavojingas. Galvojau, kada tapau tikrai sąmoningu žmogumi. Žiūrėdamas į priekį (prisimenat senovės graikus?) matau, kad ne taip jau ir seniai. Juokingiausia, kad tas virsmas, savęs supratimas, atsitiko tik kai pradėjau keliauti. O anksčiau tai tik žmogaus pavidalo gyvūnas. Tik instinktai ir nulis sąmonės.

Nakvynės vieta pasirodo ne kempingas, o laukinė stovyklavietė. Palapinės statyti negalima bet yra pašiūrė miegojimui. Yra laužavietė, malkų ir kirvis. O wc yra popieriaus. Ir kranas su vandeniu.

Užkūriau laužą, dieve dieve, kokie mes vis tik esam priešistoriniai žmonės, kaip mus reikia ugnies.