Dienos skęsta užmarštyje, lietuje, vėjyje, triukšme. Kelias palei Luara kopijuoja kitas didžiąsias upes. Pakeliui apeitos arba tik pamatytos didingos bažnyčios, grakščios pilys. Laikas bėga kaip pasiutęs, vyno talpos ištuštėja ir vėl užsipildo. Vakarinis triukšmas dienas padaro nerašadieniais.

Daugiau nei po tūkstančio metų užtaisiau pinholą juodai balta juostele. Ir netgi kažką nufotografavau. Dar pinhole radau juostelę kurią reikia ryškinti, koks užmirštas siurprizas.

Ant asfalto išsitaškęs ir suskilinėjęs mobilaus ekranas kažkodėl negadina nuotaikos, vis dar veikia, vis dar fotografuoja, ko daugiau norėti.