Pro šalį teka Luara, jau daug kilometrų už nugaros, priekyje dar kažkiek, paskutinė diena kai važiuoju vienas, vakare, kas bus tuoj tuoj, susitiksiu su Aušra, ten daug žmogienos, turistinių civiliokų, triukšmas ir tušti plepalai, kartais, turbūt, reikia ir to, bet ar tikrai? Tuo metu kai planavau šią kelionę atrodė nebloga mintis, dabar nežinau nežinau.

Kempinge pusryčiaudamas mačiau: gal tris kiškius, lapę, voverę, geras kempingas, toks ant ribos tarp apleisto ir veikiančio, iš žmonių tik aš ir personalas, mėgstu tokius kempingus.

Bevažiuojant ant kelio į mane bėga lapiukas, pamato mane kai aš visai netoli, sustoja, apsisuka ir skuodžia mano važiavimo kryptimi, ilgai lapatuoja, daugiau nei kelis šimtus metrų, jaunas, kvailas dar.