Ryte supratau kodėl kelias uždarytas. Tiltas nugriautas. Nejau dėl tokios smulkmenos kaip tilto nebuvimas grįši atgalios ir važiuosi judriu greitkeliu? Upė toje vietoje nei plati, nei gili – perbridau ir nuvažiavau toliau.

Toliau važiuoju nuostabiu kraštovaizdžiu. Pakilimų gal mažiau galėtų būti, į vieną iš jų stūmiau dviratį iš visų jėgų, 18 įkalnė ne juokas. Stumiau ir keikiausi, kas gi tiek daiktų prikrovė į šitas tašes?

Dar vieną eilėraštį parašiau. Taigi. Kažkas man su galva darosi.

Draugas padovanojo liepos lentą

Jaukinuosi ir glostau ją
Tyliai klausiu
Kuo norėtum virsti?

Klausau ką medis kalba.

Galėčiau būti dėžutė
Inkustruota raudonmedžiu
Žmonos žiedams saugoti

Galėčiau būti aviliu
Bitėms medų nešti
Tau šeimai draugams

Galėčiau būti urna
Pamirštų nebesvarbių nugalėtų
Baimių pelenams laikyti