Vakar norėjau įvykių šiandien gavau, ryte parduotuvėje capt už bandelių maišo užkaukia sirena per garsiakalbius prancūziška šnekta ką suprantu – evakuacija, einu iš parduotuvės kaip mažas vaikas lūpą patempęs iš manęs atėmė antrus pusryčius! kaip niekinga! visą dieną prieš stiprų mistralį taip Rhone upės slėnyje vadina vėją iš vakarų ar šiaurės, stiprus tas vėjas per pietus net išverčia mano sklidiną vyno puodelį supykau rimtai kas per savivalė? šaltas vėjas į kaktą irgi neblogai ne taip greit leki karštą dieną visai vėsu prie 29 važiuoju su flisu, taip ir eina diena, tiems kas mintyse klausia kas per tekstai pasipylė su tokia keista skyryba, manau kad toks būdas puikiai perteikia kelionių nuotykius kai draugams pasakoji nuotykius pargrižęs ir nori viską apsakyti laiko tiek maža temos šokinėja kaip pasiutusios atrodo kad liežuvis per lėtas, bet gal čia man tik taip atrodo dabar?

Iš Borgeso  – Be abejo, gyvenime paprastai vilkiname tai, kas vilkintina, turbūt širdies gilumoje neabejojame, kad esame nemirtingi ir kad anksčiau ar vėliau žmogus padarys ir sužinos viską, kas įmanoma.