Kiekviena diena kelionėje kupina įvykių. Vieną dieną mažiau, kitą dieną daugiau. Bet vis kas nors (į)vyksta, ne taip kaip kasdienybėje – čia pirmadienis, čia penktadienis, o prieteliui papasakoti kas tau nutiko nelabai ką turi.

Ši diena viena tų labiau kupinų įvykių.

Beveik 1500 metrų sukilimas. Turbūt skaitantiems ne dviratininkams šis skaičius nieko nesako, bet ir papasakoti nelabai galiu kas tai yra. Net su lengvu dviračiu tai būtų įspūdinga, o pas mane ant dviračio beveik 40kg mantos.

Atsisėdau ant akinių! Fakinshit!!! Sutaisiau su lipnia juosta. Tokią istoriją jau turėjau Naujojoje Zelandijoje, tai nieko naujo.

Beprotiškai gražus maršrutas. Maži Provanso miesteliai, ne daugiau nei 30 namų, bet restoranas būtinai bus. Kartais net ne vienas.

Bekylant, į, tuo metu atrodė, kad niekad nepasibaigsiantį kalną, organizmui rėkiant bičiuk, kur kalorijos? tokiame restorane valgiau lazaniją ir geriau alų, šaltą. Fotkijau maistą (aš!) ir siuntinėjau draugams ir žmonai.

Pradurta kamera, nežinau, po kokių 10.000km? Bet kelio nukirtime pasigavau akacijos spyglį, gal 8mm ilgio, shwalbes padangos buvo bejėgės. Puiki proga atsipūsti ir vyno paskanauti.

Kempingas ant galingos upės kranto, gaila prieiti neįmanoma.

Anot prognozių ateina kažkiek drėgmės.