kelionės, Lietuva-Gruzija

lietuva-gruzija: penkiolikta diena

šiandien prasideda maždaug dviejų savaičių važiavimas dviračiu per gruziją. iš pradžių per adžarijos regioną.

važiavau nuo turkijos/gruzijos sienos per batumi iki kobuleti. kelias iki batumi labai smagus. nuo batumi intensyvus eismas, malonumo ne per daugiausiai.

kobuleti kažkiek pailsėję važiuojame pirkti alaus. turguje moteriškė sodina savo sūnų ant mano dviračio. fotografuojamės. tada paprašome trumpos gruzinų kalbos pamokėlės. vėliau ji kviečia mus į savo namus. sakome, kad jau turime kur nakvoti, kažkiek nuliūsta, bet adresą ir telefono numerį vis tiek užrašo.

vėliau geriame alų ant laiptų juodosios jūros pakrantėje. bendraujame su ten sėdėjusiu ir svajojusiu vyriškiu. vėliau ateina dar keli vietiniai. kviečia nakvoti pas save, sužinoję kad jau turim plotą, kviečia  atvykti kitais metais, duoda adresus, telefonų numerius, rodo kur gyvena. vos ne vos spėjam iki tamsos sugrįžti į nakvynės vietą.

vakare vakarienė su gruzinais. dar vėliau vakarienė su daug gruzinų.

vienas ypatingas herojus – muhramas gogala. pasakoja kad gavo tamada (stalo vedantysis; tostų sakytojas) diplomą išgėręs 8! litrus! vyno. vyrukas kiek pastačius tiek paritus – apie du metrus tiek į aukštį tiek į plotį. pasakoja, kaip važiavo namo automobiliu po diplomo gavimo (po tų 8 litrų), kaip sustabdė milicija, kaip vietoje teisių davė diplomą, kuriame buvo užrašytas ir išgertas vyno kiekis, ir kaip milicija atidavė pagarbą ir paleido važiuoti namo. dar atitempė nuo aštrumo stogą raunančios adžikos, kurį alkoholio molekules iš kraujo išgainiojo šviesos greičiu.