kelionės, Lietuva-Gruzija

lietuva-gruzija: dvidešimt aštunta diena

Kelias iš Akhaltsike į Zamleti, per kalnų perėją Goderdzi, aukščiausia vieta 2025m.

Nuo prasidėjo kelias blogas, po to visiškas py***, o vėliau pritrūkau keiksmažodžių. Kaip gruzinai pastatė šį kelią tarybiniais laikais, taip nei karto jo neremontavo – važiuoji per asfalto liekanas (vėliau tokias atkarpas laukiau vos ne autostrada), krūvas akmenų, laisvus akmenis, didelius akmenis,  krūvas dulkių ir t.t. Ir per tokį kelią 25km su 800m pakilimu. O po to 40km nuokalnė per tokį patį py***. Su kolegomis pavadinome karo keliu, kuris niekad nesibaigs. Tokie nusileidimai žudantys rankas (kai daugiau nei tris valandas krataisi akmenimis spausdamas stabdžius), moralę (žinai, kad galėtum tuos kilometrus prasilėkti su vėjeliu, o čia krataisi 8-10km/h), dėmesį (pradedi nebekreipti dėmesio į kelią, o tai gali blogai baigtis, ypač kalnuose). Keliose vietose buvau užpykęs ant šitos b***ienės vadinamos keliu, ant gruzinų, ant savęs.

Vienok sunkus kelias, bet ne dėl aukščio, ne dėl kalnų, o dėl tokio prasto kelio.

Bet kad ir koks blogas kelias buvo, rudenėjančių kalnų vaizdas viską atperka. Pasak vietinių sutiktų perėjos viršuje, mums labai sekasi su orais, paprastai tokiu metu šis kelias jau būna uždarytas dėl sniego, o šiandien ropščiausi į viršūnę su šortais ir maikute trumpomis rankovėmis.

Kažką važiuodamas buvau sugalvojęs užrašyti, tačiau dienos pabaigoje šiek tiek sunku kojas pakelti nuo žemės, bei reikia šiek tiek prisiversti užrašyti dienos įspūdžius. Bet stengiuosi prisiversti. Nes dabar gailiuosi, kad Naujoje Zelandijoje nerašiau kelionės dienoraščio. Nes taip greitai viskas pasimiršta, kad…