urvas

  pirmosios plento varžybos. velomaratonas 2010

2010.08.23, 20:16

 kaip sakoma nespjauk į šulinį, nes vėliau gali tekt iš jo gerti.

Vat taip man su tuo plentu ir nutiko. Progai pasitaikius vis tvirtindavau, kad plentas ne man, jog miškas kur kas geriau ir maloniau ir jau į plento varžybas tai ne, ne, ne. Mhm. Jau pavasarį Kaune būčiau sudalyvavęs, jei ne apmaudžiai varžybų išvakarėse sulaužytas pirštas. Likimo ženklas? Galbūt. Nesudalyvavau ir pamiršau (beveik). Klaipėdos maratonas buvo ir per toli ir kreivai atrodė formatas, na o kai išgirdau apie Vilniuje organizuojamą velomaratoną trauktis nebuvo kur. Savas miestas, gera trasa, nemokama registracija o kur dar draugai ir bendraminčiai, važiuojantys ten.

 Technika. Mano ištikimasis miško brolis dar syk transformavosi pagal mano įgeidžius ir šį syk apautas tomis pačiomis turistinėmis travel contact, su apverstu ir nuleistu stem`u turėjo tarnaut už plentinį dviratį. Ir atitarnavo! sunkios ir plačios padangos (kai palygindavau su tikrų plentininkų "virvėmis" ant ratų) puikiai laikė posūkiuose ir tikrai nesiskundžiau riedėjimu lygiu asfaltu. Kojos atidirbo ir už svorį ir už pasipriešinimą. Na o amortizuojanti šakė kiek gelbėjo per trinkelių bruktą prieš Mindaugo tiltą.

 Pasiruošimas. Kaip ir už Ignalinos rezultatus(kurios taip ir neaprašiau) taip ir už šio maratono dar tik būsimus rezultatus (preliminariai likau 100tasis tarp 281 dalyvių) esu dėkingas žygiui aplink LT(1,2 dalys, trečia dar ruošiama) - tie numinti 1000+ km tikrai sutvirtino raumenukus. Na o paskui be abejo treniruotės su ištikima kompanija. Treniruotes skaičiavom būtent tam laikui, kurį ir įveikėm - beveik dvi valandos. Treniruočių metu ir numindavom panašiai ~60km tik aišku skyrėsi ir tempas ir reljefas. Bet per tokį non-stop mynimą šiek tiek persiorientavo organizmas nuo MTB maratonams būdingo ritmo (krūvis-poilsis-didelis krūvis-visiška ramybė kojom, nes dirba rankos nuokalnėje) į plentui būdingą -mink, mink min...smarkiai mink!(nes bėga grupė)...ok,ramiai mink(nes jau ant rato). Man tas ir buvo sunkiausia tiek pasiruošime, tiek per varžybas - tas nesustojantis makalavimas kojomis beveik be poilsio.  Berods persilaužiau.

 Ir štai išaušo sekmadienis.

Prisiskaitęs patarimų atsikėliau kiek ankstėliau (kaip sekmadieniui, su mano miegojimo įpročiais) ir sukirtau didžiausią lėkštę makaronų. užsikišau atsakančiai ir į susitikimo vietą 12:40 myniau kaip kokia pinjata Labai dėl to nepergyvenau, nes sporto startas tik 15:00 o iki to laiko skrandis tikrai susitvarkys su kažkokiais makaronais :)

 Jau pakeliui į susitikimo vietą, trasoje, sutinku Šarą - treniruojasi bjaurybė :) vėliau sulaukiu Juliaus, kartu nuvarom pasiimt numerių, o paskui šiaušiu pas Kęstą. Vis šmėkščioja pažįstami veidai, paslapčiom niurzgu, kad pažįstami veidai bet ne apranga - na nejau sunku nors varžyboms užsidėt mūsų maikutes? Susivėlinu į mėgėjų startą, tad rungtynes žiūriu nuo chemijos instituto. Pagaliau kitame upės krante pamatau dviratininkų dešros pradžią. Šalia merso grūstis, tikras KM`as Stebėtina, bet grupė palyginti nedidelė ir iškart už jos jau matosi pirmieji "ereliai" - daug norintys, bet mažai galintys. Su šypsenėle stebiu, kaip lygumoje, pirmam rate jau vanoja atsistoję, nors priekyje dar tik laukia įkalnė ir goštauto gatvės atkarpa prieš vėją. Dar toliau pamažėl prasideda turistai - su miesto dviračiais, sunkiais, vidinėm pavarom. Dar kiti važiuoja su vaikais ant bagažinių. Smagu, kad bent jau kažkas teisingai supranta megėjų grupę - vietą, kur važiuoji savo malonumui, o ne tam, kad pasidžiaugt, jog būdamas kur kas didesnio pajėgumo patekai į top 50 už savęs palikęs turistus, jaunus tėvelius ir egzotiškus pensininkus. O jo, egzotikos tarp mėgėjų buvo nemažai :)

tai ir neįprastas tandemas ir Klaipėdos pensininkas Matas o kur dar nesuskaičiuojama galybė "švininių" dviračių už kelis šimtus lt? Ieškau savų, nesiseka. Adrijaus taip ir nepamačiau, užtat bendrom pastangom užmatėm Gražvydą :) pralėkė dar kažkas su velomanų maikute. smagu.

Varžybos

 Mišrainė starte. Gardų nerasta,tad numerių kaimynystė pati įvairiausia. Niekis, ne MTB - dėl trajektorijos kovot nereikia :) startas! tempas iškarto nemažas, pamirštu visus savo "neminsiu iš pradžių" ir varau nuo rato prie rato. Matau šone Julių išdidžiai varantį 1vs1 prieš vėją. Rėkiu, kad nesidraskytų ir sėstų kam ant rato (dabar savanaudiškai kirba mintis, kad galėjau nerėkt ir GAL finiše nebūtų tų ~20sec jo naudai :] ). Pirmą ratą taip ir pralėkiau - tai vienam tai kitam ant rato besėdint nerandant aiškios grupės ar trajektorijos. Antram rate pradėjo ryškėt grupelės, nebeliko "bandų" per visą kelią. Pradėjau jaust ritmą ir galvot su kuo čia važiuot bei rinktis tempą. Mačiau, kad ir Šaras ir Julius kažkur šalia, bet nesimatė nei Aurelijaus nei Kęsto. Dėl Kęsto iki pat kažkelinto rato buvau įsitikinęs, kad jis gerokai priekyje ir kiekvieną syk Goštauto apendikse keikiausi, kaip mes lūzeriškai varom, kad net jo nesugebu pamatyt. Kol pamačiau. UŽ mūsų. Trumpalaikė euforija, nes čia man buvo vienas iš tikslų - nenutolt labai nuo Kęsto. Toks orientyras ir savotiškas tempo rodiklis. Aurelijų pasirodo vaikigalis nuvertė nuo dviračio, dėl ko ir gavosi atsilikimas. Berods 4tam rate šalia atsirado mergina velomanų apranga, niekaip nesisekė atpažint, o ir ne tas galvoj buvo. Kaip vėliau paaiškėjo, pasirodo važiavom su Agne, užėmusia I vietą savo amžiaus kategorijoje ir II vietą absoliučioje moterų įskaitoje! vat tai tau. o dar manęs klausė kelintas ratas... Geras spurtas buvo jos paskutiniam rate, labai gaila buvo tokį ratą paleist, bet teko. Teko paleist ir Šarą ir Andrių ir visus, su kuriais iki to nelemto 5rato finišo važiavau. Nežinau kas nutiko, bet vienu metu dingo ir jėgos ir motyvacija. Vilkaus prospektu niekingais ~32km/h ir net nesistengiau bandyt prisivyt pabėgusių. Kažkur už lukiškių prisiminiau, kad Katedros aikštėje turi stovėt Diana, o toliau Irina su fotiku. Neturiu teisės tinginiaut! o tada nušvito smegenai, kad aš ištiesų tai ne pusiaukelę įveikiau, o šiek tiek daugiau, nes lyderiai jau ratu aplenkė. Užmyniau. Per tarką nulėkiau net šakės neatrakinęs ir už Mindaugo tilto pamačiau Šarą. Nieko daugiau aplink nesimatė, tad sutarėm dirbt dviese. Berods iki VCUP`o vežė mane, nes reikėjo atsigaut po spurto, o paskui teko darbuotis ir man. Prisiveja grupė, tempas neblogas, kabinamės. Įkalnėje kaip visad kojos įjungė turbo režimą, bet jau pasimokiau, kad neverta čia daug eikvot jėgų - ne MTB, paskui nebus kur pailsėt, juolab, kad nuo grupės nėra ko bėgt tik prisijungus. Sėdžiu ant full`o su 2,2-2,4 padangom ir klausaus liūliuojančio XC padangų dūzgimo.

 Goštauto apendikse matau Andrių - tolokai, bet nepanašu, kad tempas būtų didesnis nei mūsų. Įvertinu grupės greitį ir atstumą ir nusprendžiu, jog jei vytis, tai tik kitam rate, o šitam reik provokuot didesnį tempą. Sekančiam rate prie goštauto Andrių randu jau kur kas arčiau, tad sakau Šarui, kad už apsisukimo vysimės. Nepataikau su trajektorija ir žiauriai krenta greitis, bet jau nebesvarbu. Sakau Šarui, kad spurtuojam ir duodu anglių. Kiti grupėje ar pramiega ar patingi, bet iki Andriaus atminu vienas (Šaras pasirodo irgi neužsikabino. Vistik MTB sukimo momentas geresnis :] ).Pasiveju pačiu laiku - iki tilto, tad su vėju turėsiu kovot ne vienas. Iš paskos atidumia ir likusi grupė - kiek mačiau full`as atvilko :D bandau organizuot velomanišką, draugišką finišą - visiem trim vienoje eilėje. Beveik pavyko, nes bent jau su Šaru finišavom praktiškai greta, na o Andrius iškart už mūsų. Pagal preliminarius rezultatus labai gražią vietą gavau. beveik 1, tik su dviem nuliais gale :D prisukti planuoti 8 ratai ir įtilpta į planuotas 2h (1:53:53)

 šiek tiek gaila buvo, kad nepaspaudėm ir nebandėm išvažiuot į 9tą ratą, kol neaplenkė lyderiai, bet objektyviai žiūrint tas 9tas jau būtų buves kančia, o dabar buvo jėgų ir iki katedros numint ir šiaip pasivažinėt ir kabake pasėdėt ir dar namo grįžt nuo dviračio nulipant tik prie šviesoforų, bet ne įkalnėse :)

 graži šventė tiek dviratininkams tiek visiem vilniečiams

rekomenduoju užmesti akį į kolegų foto:

Andrėjaus, Valiaus, na ir aišku į Irinos, kuri nors ir negalėjo pati važiuoti bet visaip kaip prisidėjo prie mūsų visų geros nuotaikos :)

ypatingas dėkui visiem žiūrovams - plojusiems, rėkusiems, mojavusiems, valgiusiems blynelius Gedo prospekte (taip sukeldami nerealų seilėtekį), fotografavusiems ir netgi tiems, kurie jau tik gulėjo ant pievos šalia savo dviračių žirgų. Visa tai sudarė nepakartojamai savą atmosferą ir pridėjo jėgų paskutiniuose ratuose.

Ačiū!

Ačiū ir tau, kuris nepatingėjai šių eilučių skaityt ;)